valiai


valiai
2 ×valiái (sl.) interj. , Pgr, Ut, Plvn, Mžš, KzR, Ilg, valiaĩ Snt, Skr, Bt, Nmk, Varn, Jdr 1. (ppr. su bendratimi) smarkiam, intensyviam veiksmui nusakyti: Valiái visi bėgti J. Mudu tuos pakus numetėva į valiaĩ bėgt Slv. Urėdas su bizūnu valiai dulkinti kelnes, ir aš pats tą mačiau DS168(Rs). Nustvėrė ponaitis jį až kaklo ir valiai smaugt BsPII202(). 2. Kp raginimui, skatinimui, įsakymui reikšti: Kad pradėjai, tai valiái! Dkš. Tai mainysma, ar ką? – Valiai! Pj. Jeigu vienas kitam tinkat, tai valiái – nieko nežiūrėkit (veskitės) Slm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • valiai — 1 valiai refr.žr. 2 valio: Valiai, mano dalgeli, valiai, valiai JD361 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šaliai valiai — ךaliai valiai (nlt.) adv. nerūpestingai: Te gero aš neregė[ja]u, tep ot šaliai valiai i perejo mano gyvenimas Ml …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • po — 1 põ praep. su gen., dat., acc., instr., adv. K; SD259, H, R I. vietos ir krypties santykiams žymėti. 1. su instr. rodant padėtį ar veiksmą apačioje, žemiau ko: Po suolu guli šuva J. Po sniegu linai gulia J. Po ledu žuvys laksto Vlž. Mano žmogus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palikti — palìkti I. intr. 1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valia — 1 valià sf. (2) K, Š, Rtr, LzŽ; R150, Sut, N, LsB312, L, APhIV154, OGLIII283 1. gebėjimas apsispręsti, sąmoningai tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kitų; gebėjimas pasirinkti ir siekti tikslo: Valià yra žmogaus apsisprendimo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsivakaruoti — Š, atsivãkaruoti KŽ 1. iki valiai vakaruoti: Šiaučius atsivakaravo, kiek jam reikėjo, ir atsigulė SI350. 2. Š, KŽ iki valiai prisilinksminti vakarėlyje: Tu ir teip atsvakaruoji, kam tu mergom padėsi vakarėlį taisyt! Mlt. vakaruoti; apvakaruoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ig — 1 ìg praep. su gen., dat. žr. 1 igi: 1. Kol nueisim ig ežero, tai ir išauš Vs. Traukdamas ig miesto srš. Lydėjau ig žaliai girelei TŽI149. 2. Ig vãkari nupjausim rugius Vs. Ig šiai dienai buvau sveikas Vs. 3. Šįmet viskas labai gerai užaugo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ik — 1 ik praep. su gen., dat., instr. K žr. 1 iki: 1. Aš ik debesų pakilčiau J.Jabl. Kiti vaikščiojo nuog sodos lig sodos, nuog buto ik buto M.Valanč. Žada pervest per lieptelį, palydėti ik namelių (d.) Glv. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lig — 1 lìg praep. su gen., dat., instr. ir su padalyviu, pusdalyviu, dalyviu ir prieveiksmiu; plg. 1 iki. 1. žymėti vietai (ar daiktui), kuri veiksmu pasiekiama, kurios link einama: Eik lig ežero, lig tvoros (lig ežerui, lig tvorai) J.Jabl. Palydėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • noras — sm. (1) 1. SD24, R, K vidinis traukimas ką daryti, ką gauti, turėti, save patenkinti: Valgyk, kad yra noro J.Jabl. Jo noras buvo nedidelis: padirbėti keletą metų fabrike, susidėti pinigų ir grįžti atgal sodžiun J.Bil. Buvo norai plačiausi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language